Priekabūs lietuvių kalbos žinovai turėtų nerimti: žodis „stingulys“ nėra visai taisyklingas. Tačiau parašęs jį aš specialiai palikau ramybėje – tokia yra slapta manoji užmačia. Politinis gyvenimas vasarą vegetuoja ir tenkinasi viešojo gyvenimo nuotrupomis, detalėmis, epizodais neįgaudamas pakankamos jėgos. Lygiai taip ir mano straipsniai: aplink tvyrant bemaž trisdešimties karščio laipsnių oro temperatūrai sunku susikaupti ir parašyti ką nors „tokio“.
Vegetacija net biologijoje yra vegetacija ir nieko čia nepridėsi.
Kita vertus, artėjantys rinkimai mobilizuoja. Ne tik mane, bet ir tuos, kurie valdžioje vardan valdžios. Vardan „pliusiuko“ mintyse ir piniginėje. Įgaunantys pagreitį politiniai pasikeitimai Kauno politikos padangėje yra geriausias pavyzdys to, kad tie, kurie iš tikro mąsto apie savo politinę ateitį, nesnaudžia (aš čia – jokia ne išimtis).
Galvokime blaiviai. Ar gi galima buvo manyti, kad kada nors tam tikroje vietoje, tam tikru laiku iš visiškos nevilties konservatoriai susidraugaus su „paksininkais“? Su sveiku protu tai neturi nieko bendro nors su politine realybe šis vaizdas nesikerta.
Kas iš to? O gi nieko. Maudžia kažkur širdyje ir tiek…