Tie, kam yra tekę ragauti mokslinio marksizmo leninizmo turbūt prisimena gana populiarų teiginį apie „viršūnes“ ir „apačias“. Jo esmė – kai „viršūnės“ nebegali, o „apačios“ nebenori gyventi kaip seniau įvyksta revoliucija. Šis teiginys man atėjo į galvą stebint paskutinius reikalus su visuomeniniais judėjimais (apie tai detaliai esu rašęs Bernardinai.lt savo straipsnyje „Rinkėjo gundymas“).
Kai išgirstu ką nors sakant, kad Lietuvos valdžia ar verslas ar dar kas nors yra nekūrybingi, visada atsakau, kad kūrybos jiems ir nereikia, nes jie yra „gerai prisitaikantys“. Kai „apačios“ sugalvoja kokį nors gerą pilietinį judesį, „viršūnės“ ima ir gudriai susitapatina su juo, įlenda vidun, išsikeroja ir pasisavina.
Keletas pavyzdžių. Tarkim, jau minėti pilietiniai judėjimai (paskutiniais metais). Prasidėję nuo Piliečių Santalkos, kuri bandė tapti vienijančia NVO jėga, jie mutavo į grynai politinius manipuliacinius darinius su zuokais, matulevičiais priešakyje.
Pilietinė akcija „DAROM“ gimė Estijoje ir siekė kilnaus apsitvarkymo tikslo ir ilgalaikės tvakymosi tradicijos įdiegimo piliečių sąmonėje prapuolus šsštadieninėms sovietinėms talkoms. Tačiau ją uzurpavo prekybcentrio „Ozas“ ir TV3 gudruoliai. Reklaminiai koncertai, televizinė pompa ir panašūs reikalai bent man kiek apmaldė norą „eiti su tauta“. Apskritai TV3 yra neprasti socialinių akcijų organizuotojai (kova už Jonines, artėjantis Tautiškos giesmės giedojimas ir t.t.)
Drąsiaus Kedžio byla. Pedofilų sukelta istorija greitai tapo politinių dividentų ieškančių veikėjų interesų centru. Beveik neabejoju, kad šie reikalai dar įsikūnys kokiame nors politiniame projekte. Gerai, kad „viršūnės“ yra tingios ir jiems nemalonu būti su tais, kurie iki šiol budi prie Venckų namų, tačiau vienkartinis išėjimas ant bačkos yra daugelio politikų svajonė.
Pateikiau tik kelis pavyzdžius, kai pilietinės iniciatyvos žlunga ir tampa nepatrauklios ne dėl to, kad jų tikslai yra atgrąsūs, bet dėl to, kad prisitaikėliai aplimpa jų esmę ir viską sugadina. Gamtoje yra tokios keistos prie banginių prisisiurbiančios žuvys, kurios vandenynais keliauja drauge su didžiaisiais žinduoliais nenaudodamos savo pastangų. Jos, kaip ir kitokios rūšies pilietiškos prielipos, man labai nemalonios.
O Tautišką giesmę ir toliau žadu giedoti ne tada, kai televizorius nurodys, o tada kai širdis palieps.